Lietuvos Etikos Universitetas

Tinklapis dar yra kūrimo stadijoje!!!

Etika neišvengiamai susijusi su filosofija nuo pat jos atsiradimo momento. Etika ieško atsakymų į klausimus: kaip reikėtų elgtis, ką turiu daryti? Etiškas elgesys yra toks, kuris laikomas geru, deramu ar teisingu kito asmens arba aplinkos atžvilgiu.

Aristotelis

Terminą etika pirmasis pavartojo Aristotelis, taip apibūdindamas „praktinę“ filosofijos dalį, kuri mėgina atsakyti į klausimą: ką mes turime daryti? Pasak Aristotelio, etikos tikslas – ne žinios, bet poelgiai. Etiškos dorybės – tai charakterio ypatumai, žmogaus temperamentas arba taip vadinamos sielos savybės.

Pagrindinės etikos nagrinėjamos problemos:

  • gėrio ir blogio kriterijai,
  • laimė,
  • gyvenimo prasmės ir žmogaus paskirties problema.

Taigi, nagrinėsime ir kalbėsime apie fundamentalius dalykus be pretenzijos į absoliučią tiesą ir nesiekdami perdėto sudėtingumo. Priešingai, esminiai dalykai turėtų būti lengvai suprantami visiems – ir dideliems, ir mažiems. Ieškosime prasmės, tikėdami, kad prasmės paieškos jau pačios savaime turi prasmę.

 

Žvilgsnis iš aukščiau

Etika yra beribė atsakomybė už visa kas gyva.

                                                                                                            Albertas Šveiceris

Mes patys turime tapti tomis permainomis, kurias norime pamatyti.

                                                                                                  Mahatma Gandi

Istorija

Savo gimtadieniu laikome 2019.04.27 d. Tą dieną Lietuvos Visuomenės Tarybos Visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta įsteigti Lietuvos Etikos universitetą. Taigi, užgimėme visai… ką tik. Todėl mūsų gyvenimo istorija dar tik pradedama rašyti.

Žinia, kad bet koks užgimimas visada turi savo priešistorę. Turime ją ir mes. Pagrindiniu įsikūrimo motyvu, ko gero, galima būtų įvardinti norą suprasti to „nužmogėjimo“ ir degradavimo proceso, kurį stebime šiuolaikinėje visuomenėje, priežastis. Dėl pastarojo teiginio nesiginčysime ir tikrai nesame pirmieji jį viešai paskelbę. Vertinsime tai kaip aksiomą, nereikalaujančią įrodymo, bet reikalaujančią supratimo, kad atsirastų galimybė siūlyti šių problemų sprendimo būdus.

Šio darinio iniciatoriai keletą metų skaitė paskaitas Klaipėdoje Lietuvos pensininkų susivienijimo kvietimu ir iniciatyva. Nagrinėjamos temos buvo vienaip ar kitaip susijusios su etika.

Taigi, verčiame kitą istorijos puslapį, kurį pildysime visi kartu…

Etika

Nuo žilos senovės žmonės raško vaisius nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio, siekia laimės ir ieško gyvenimo prasmės. Kasdien nenutrūkstamai vyksta didžiulis pažinimo procesas, besitęsiantis tūkstantmečius. Matyt jau vien tai galima būtų įvardinti kaip gėrį, nes suvoktas blogis palaipsniui ir virsta gėriu (O.M. Aivanhov).

Pažinimo procesas vyksta net ir tuomet kai žmogus to aiškiai nesuvokia. Darydami tai sąmoningai, proceso eigą galime šiek tiek paspartinti. Tai ir pamėginsime daryti.

GĖRIS ir BLOGIS

Jei geras jis tiktai geradariams,

Tai kokią vertę turi jo gerumas?

Kas ir kenkėjams bus vienodai geras,

Tik tas gerųjų laikomas geru!
                                          Višnušarmanas, Pančatantra (III-IV a. Indija)

Yra tik vienas būdas nugalėti blogį – daryti gera blogiems žmonėms
                                          L.N. Tolstojus (XIX-XX a. Rusija)

LAIMĖ

Man rodosi, kad pasitenkinimo gyvenimu paslaptis teatspėjama tokiu būdu: žmogus neprivalo perdaug reikalauti iš gyvenimo. Reiktų vaikus iš pat mažens mokyti, kad gyvenimas nėra kažkokia laimės duodamoji įstaiga, bet sunkus, vargingas tarnavimas. Jei jis duoda kartais trumpų laimės valandėlių, tai yra jo malonė, ne pareiga. Jei žmogus taip žiūri į gyvenimą, tai jis nebėga galvotrūkiais paskui tą laimę, neįtempia visų savo jėgų vien tik laimei žūt būt sugauti, nerėkia ir nesidrasko jos neradęs, o kiekviena šviesia valandėle džiaugiasi kaip kokia dovana prie progos.

                                                                   Rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

GYVENIMO PRASMĖ

Kokia gyvenimo prasmė? Tarnauti kitiems ir daryti gera.

                                                                   Aristotelis

Apie mus

  • Nesame išskirtiniai ir išskirtinumo nesiekiame. Nesame tobuli, bet ir tokie nebūdami galime jo siekti, pakviesdami ir jus visus į šią kelionę.
  • Neturime paruošę galutinių atsakymų į visus būties klausimus, bet galime jų ieškoti kartu.
  • Nesame neklystantys, bet manome, kad užtrenkę duris klaidoms, tiesą paliktume už durų (R. Tagorė).
  • Kažin ar atskleisime kažką visiškai iš esmės nauja, veikiau „nupūsime dulkes“ nuo to kas sena ir gerai užmiršta. Nagrinėsime amžinąsias tiesas be išankstinio nusistatymo, jog tai – jau praeitis.